galas


galas
1 gãlas sm. (4) 1. vieta, kur baigiasi koks ilgesnis daiktas; daikto kraštinė dalis (pradžia, pabaiga): Upė turi du galu – pradžią ir pabaigą J.Jabl. Traškėdamas balanos galas dega T.Tilv. Virvės gãlas atsivijo Rg. Atsimezgė botago gãlas Rm. Šeivą trinant, gãlas [siūlo] išėjo Sml. Negaliu siūlo gãlo sruogoj rast Jnšk. Senelė kvėpuodama traukia iš vidurių galo Žem. Su galaĩs (su tam tikrais papuošimais galuose) gražesnis abrūsas Trgn. Svirties gãlas apipuvo Rg. Storasis galas K. Balkių galaĩ išlindę pro sieną į oro pusę Sml. Lazdos du galaĩ Trgn. Kirvio y[ra] du galù – kertamasis (ašmenys) ir mušamasis (pentė) Šts. Daržinės galas baigia irti Pn. Prie pečiaus galo pakala prišalo, o prie kamino barzdą prirakino J. Tavo nosies gãlas paišinas Slm. Ima su galaĩs pirštų Zp. Tie plonutėliai nervų galučiai matomi tik pro mikroskopą . | Kada bus miško gãlas? Pn. Keliavo visą dieną, ir vis nebuvo miškui nei galo, nei krašto P.Cvir. Nei galų, nei kraštų girios nerado Dglš. Iš katro gãlo gyvenat [sodžiuje]? Jnšk. Viename gale šunes lojo, kitame gale svotai jojo Rod. Katran galañ (pusėn) nuėjo? Sdk. Atsisėdo kaip ponas iš gãlo [stalo] Jnšk. Stipinas rãgutėsui galosuĩ (galuose) Lz. Sėsk į gãlą vežimo! JD906. Šalimis sėdi jaunos seselės, iš galo brolužėliai JV623. Lovos kojų gãlas, lovos galvos gãlas Skd. Ir atlėkė trys raibos gegelės, viena nutūpė galè galvelės Nm. Viena kukavo kojų galely, antroji prie galvelės StnD28. Viena kukavo galvų galužė̃ly LB54. Padėk pirštines galañ kojų (lovos kojų gale) Ds. Gale Vilniaus miestelio stovi rūtų darželis BsO122. Pašalnojo lauko gale liepužėlė JV49. Gãlas [dirvos] liko nesėtas Rm. Iš kur tie sveteliai laukų galu atjoja? Sln. | Aš iš galo (iš pradžios) padainuosiu Rs. ^ Lyna kaip pirštų galaĩs – tokiais lašais Šts. Visi galai jau susirado (viskas paaiškėjo) . Galè gãlą rasime (tiesa išeis aikštėn) OG90. Trumpi galai (maža tėra; nieko nėra) PrLXVII24. Atsiras, kai supras, kur galai paslėpti (tiesa paaiškės) Mrk. Kamuoliuką radai, galų̃ nebeieškok (susekei svarbiausią priežastį, į smulkmenas nesigilink) Ėr. Melagio liežuvis dviem galaĩs (jis apie tą patį dalyką kartą vienaip, antrą kartą kitaip pasako) An. Duris nuo galo iki galo (visai, kiek begalima) atvėręs sakė BsPI85. Trobos durys iki galo atviros Žem. Visi tvartai ir durys atidarinėti iki galui . Nekelk vartų iki gãlui, neduok žirgui visos valios, nevirkdink mergelės! JV650. Neverk vartų ligi gãli (ligi gál, lig gál)! Ds. Langai ligi gãli atdari Sml. Durys atviros ligi gãlių Pc. Nedaryk durų ligi gãliai – bus šalta Krns. Tu viską ne tuo galu supranti (ne taip, kaip pasakyta) Plv. Kuriuo galù tu klausai, kad negirdi (šnek.)? Pg. Mano šulnys gãlas galañ (visas) ąžuolinis Švnč. Nežino, nuo katro gãlo (nuo ko) pradėti Ėr. Aš su tuom darbu jau ant galo (baigiu tą darbą dirbti) KI322. Ilgas su galu, gilus su dugnu Sln. Vienas galas dega, kitas rūksta (sakoma apie žmogų, nelygiai gyvenantį, vilkintį, sakysim, kai drabužiai gražūs, o batai kiauri) An. Galù gãlas, mazgu mazgas (vos vos) išgyvena Gs. Nekaip žmogelis gyvena, tik galų̃ gãlą, mazgų mazgą (vos vos išsiverčia) Ll. Pas mus šiuosmet suej[o] bėdų galaĩ (daug bėdų, visos bėdos) Lz. 2. gyvenamos trobos dalis, viena pusė: Su dviem galais namai . Moterys su žiburiu išėjo ir vaikščiojo kitame namo gale P.Cvir. Da ir jų tik vienas gãlas pasistatyta Trgn. Aną gãlą [namų] dirba (taiso) Ėr. Antrasai gãlas (seklyčia) jau dainuoja (per pokylį) Jnšk. Vesk svetį į gerąjį galą Vkš. Atsisėdu į savo galą ir pasiimu išimtinę (motina sako sūnui) I.Simon. Stubų tę vienas toks galiùkas Kt. Gerūsiūse galūse budėjo (numirusį) gaspadorių Šts.klojime vieta, kur kraunami javai, nampusė, prėslas: Šiemet javų labai daug, pilnas gãlas Nj. Šiandien rugių prikrovėm pilną gãlą Pc. Gãlą jau iškūlėm Plt. Abu (daržinės) galai pilni šieno . Tu lipk ant gãlo, o aš uorę išmesiu Ps. 3. lenta iš vežimo priešakio ar užpakalio, kad kas vežama neiškristų: Galą įsidėk gerai, paskum žvyrius byrės Mrj. Padaryk vežimą su galais Mlt. 4. dugnas: Nugrimzdo galan J.Jabl. Negaliu atsiekt šulnio galo, labai gilus Jnšk. Kai plunksnelė galan skęs, akmenėlis viršum plauks NS1290. ^ Srėbk sriubą, žuvį gale rasi J.Jabl. 5. mažas kokio daikto gabalas: Tė, Joneli, varškės galą! Žem. Sūrio galas tam, kas paskutinę kertę rugių nupjauna Šts. Pasidėjo pelėda pyrago galą JD381. Išaudėm penkis galùs audeklo Brt. Buvo austi vienas galelis J.Jabl. Koks [javų] maišo galiukas teks ir jai . Čia buvo galikiùkas tokio raudono siūlo, ar nematėt? Pc. Davėm ir jam žemės galẽlį (sklypelį) bulbėm pasisodint Ėr. Nesurūkyk, palik man gãlą [papiroso]! Dbk.kelio ar laiko tarpas: Jau gerą kelio galą buvom nuėję Brž. Ar nueisi naktį tokį galą vienas? J.Jabl. Jau gerą galiùką nuvažiavom Ll. Paėjęs galelį, ėmė vėl šaukti BsPII91. Pajojęs galùtį, vėl arklys sako LB220. | Gãlo minutės nepabūna be darbo Krsn. ^ Dar gãlas (toli) iki namų Alk. Dar ilgą galą (ilgai, toli) turėsi eiti J.Jabl. 6. kraštas, siena; riba; saikas: Drūktenis savo pinigų galo nežino Žem. Ašaroms nėr galo V.Piet. Tegul jų bitelės veisiasi be galo V.Kudir. Barnių ten buvo be galo OG173. Buvo du broliu labai turtingu, kad jiedu savo galo lobių nežinojo BsPIV11. Užpykimas perėjo visus galus (visas ribas) Gmž. ^ Mokslo galo nerasi S.Dauk. 7. tikslas: Bet dėl kokio tikslo, arba galo, pasiliko su mumis srš. Juo piktesnis galas, arba intencija, tuo sunkesnis nusidėjimas srš. | Ing paskirtus nuog savęs galus kiekvieną sutvėrimą priveda SPI144. Visi trys ižguldymai vienop galop tęsias DP87. 8. pabaiga: Artėja galas sp. Darbas eina prie galo sp. Vyrų klausimams nebuvo galo P.Cvir. Atėjo karo audrai galas S.Nėr. Tu lauk manęs, kaip laukia daigas po žeme pusnynų galo K.Kors. Artėjo žemėn šalto sausio galas T.Tilv. Nebetoli metų gãlas K.Būg. Laivynas iki galo įvykdė savo pareigą Tėvynei sp. Darvinas padarė galą pažiūrai į gyvulių ir augalų rūšis, kaip į nieką nesurištas, atsitiktines . Jau galas žiemos, o jūs malkų neįsivežėt Slm. Šiemet vasaros gãlas šlapias Rm. Į seno [mėnesio] galą gal nustos lyt Lnkv. Tik kito mėnesio galè karvė bus su veršiu Rs. Pavasario gale stojo gražus oras . Jam atejo galas amžiaus S.Stan. Galo nebėr parsiskirti – plepa ir plepa Šts. Reikia klausyti nuo pradžios lig gãliai Gmž. ^ Jie per dienų dienas liurkas degina, ir galas (ir tiek)! Pc. Be galo nebus galo Upn. Jau tu eini į antrą galą (sensti) Jnšk. Ale jau jo galas dienų, numirė jis BsPIV32. Stena kaip boba prieš galą (prieš gimdymą) Gl. Dienų gãlas (apie seną, nuvarytą, persidirbusį arklį) – nei paėda, nei tęsa Dkš. Kaip kas daro, ras ant galo Skr. 9. žuvimas; mirtis: Meisterio tėvas Kastantas prieš pat galą išvalgė puodynikę rūgusio pieno P.Cvir. Kovų laukuos nelemtą galą susirado fašistų armijos divizijos, pulkai A.Vencl. ^ Rėkia kaip galą daromas J.Jabl. Gãlą pasidaryti (nusižudyti) 267. Susergi, tai paskutinis galas (labai prasta) Sml. Daug žmonių nuėjo galan (žuvo) Š. Jau viskas eina galop (žūsta) J.Jabl. Lazda ne galù virtusi (nežuvo) – radau Šts. 10. prk. negerovė, nelabasis: Kad tave kur galas! An. Galas tau davė čia eiti! Vrn. Galas čia tave nešė! Dkš. Galas jo nematai! Ds. Gãlą jis tau eis, nė nelauk (jis neis)! Alk. Gãlą jis tau tep greitai padarys (greit nepadarys)! Lp. Ką jie tę galą veikia?! Srj. Čystas gãlas (bėda) su ja Dsn. Galaĩ žino, kur jis nuėjo! Stk. Po šimts galų, kaip čia šalta! Vs. Eik sau po galais! . Po visų galų̃, parvažiuok nor namo! Lp.
◊ akių̃ galè bematant: Akių gale jauja sudegė Krp.
ant gãlo garbė̃s pagaliau: Ant gãlo garbė̃s ir užgeso ugnis, daba beįpūsi Šts.
ant gãlo pagalė̃s; ant galų̃ gãlo; galų̃ pagalė̃j pagaliau: Daugiau, ant gãlo pagalė̃s ir jie pripažino, kad mano teisybė Pc. Vargo vargo ir galų pagalėj nukeliavo Grž. An galų galo nebeiškentė ir nuraškė vieną obuolį BsPII196.
ant liežùvio gãlo gerai žinomas, bet neatsimenamas: Vardas ant liežùvio gãlo, tik negaliu atsiminti Jnšk.
añtro gãlo kita vertus: Ne kažno kaip jie gyvena, ale, antro galo, nėr ir in ko gyvena, kai tik tiek žemės Trgn.
be sàvo (víeno) gãlo labai: Jis be savo galo piktas Brž. Be víeno gãlo ta merga graži, skūpa, šišė, t. y. be krašto, be gãlo J. Tas daktaras be vieno galo geras Plt.
dỹkas gãlas niekai: Dykas galas jam tokia kelionė! . Ginčijasi dėl dyko galo .
galų̃ galè (galaĩs) pagaliau: Didžius politinės laisvės ir klasių kovos klausimus sprendžia galų gale tiktai jėga (sov.) . Galų gale išspręsti klausimus . Galų̃ galaĩs … medžius aplaužė [audra], daugumą išvartė BM56.
gãlą sudùrti su galù vos išsiversti: Jis vos galus su galais tesudūrė V.Mont. Sudurkit gãlą su galù Pžrl.
galùs graibstýti draskytis, blaškytis: Tik tu primink, kad anos vaikas negerai daro – galus graibsto Plt. Nepratęs aklu būti, iš nekantrybės galus graibstė M.Valanč.
galùs graĩbstant iš paskutiniųjų: Žemaičiai per 300 metų nenorėjo krikštytis ir kariavo galus graibstydamies dieną ir naktį su vokyčiais S.Dauk.
galùs gríeti galuotis: Miršta, galus greja, o daktaro neveža Šts.
gãlą sumègzti su galù išsiversti: Kaip visus reikalus patenkinti ir galą su galu sumegzti .
gãlas nuo gãlo ištisai: Gãlas nuo gãlo apmesti laukai mėšlu Ėr. Gãlas nu gãlo skaitau laikraštį Šts. Aš darbo nesirenku – gãlas nuo gãlo viską dirbu Skr. Visi gãlas nuo gãlo Jrb. Jis ką tik žino, gãlas nuo gãlo viską pasakoja Skr. Bulvės visos nuverstos gãlas nuo gãlo Žlp. Gãlas nuo gãlo visi duonos neturėjo, t. y. viso kiemo gaspadoriai J.
į víeną gãlą niekus (nušnekėti): Šnekėjo šnekėjo ir nušnekėjo vienañ galañ Ds.
įvairių̃ galų̃ įvairūs: Įvairių galų naudininkai J.Jabl.
kẽlio gãlas nuolat lankoma vieta: Tu te guli ir keli – tau te kẽlio gãlas (kur buvęs, kur nebuvęs, vis ten užsuki) Ėr. Pas juos visada mano kẽlio gãlas (dažnai pas juos užeinu) Gs.
kokių̃ galų̃ ko: Kokių̃ galų̃ tu čia atėjai? Gs.
kuriám gãlui kam: Kuriam galui (kuriems galams) tu čia dabar dirbi? Š. Kuriems galams jis gadina rašalą? P.Cvir.
liẽpto gãlą prilìpti prastai baigti: Liepto galą prilipo B.
ne tõ gãlo kitoniški: Jie ne to galo žmonės J.Jabl.
su atlenktaĩs galaĩs daug (davė): Kad davė man, tad davė pyrago – su atlenktaĩs galaĩs Šts.
víeno gãlo vienodi: Abu jie víeno gãlo Kp.
visì (visókie) galaĩ viskas: Petras buvo visų galų žmogus (viską mokėjo, viskam tiko) J.Jabl. Už pinigus visų galų gausi OG91. Visų̃ galų̃ ragaudami ir pavalgėme OG55. Jie visų galų pilni (visko turi) Lp. Jų visi galai sudegė Lnkv. Bus padaryta visi galaĩ Mlt. Visi galaĩ (visi javai) gražūs Dsn. Žmogus kol visùs galùs aplakstai, žiūrėk – ir pusdienėlis Jnšk. Visus galus negali aptekti B. Tai visùs galùs atsivežei? Mlt. Žmogus už visus galus (už visus gyvus padarus) gajesnis Ds. Kai žmogus visokiais galais (visaip) sukiesi, tai dar šiaip teip išeini ir gali gyventi Žvr. Skundžias visais galais negaluojąs (skundžias daugeliu ligų sergąs) Ds. Liuobam aprokuoti visus galus ir galelius Šts.

Dictionary of the Lithuanian Language.